Buvo labai gerai. Išskyrus tą nesąmonę su laikais. O nesąmonė yra tokius pasirodymus pradėti po vidurnakčio. Aš suprantu, kad būtina parduoti kuo daugiau gaiviųjų, bet tai yra nesąmonė, nes, jeigu, žmogau, tu normalus ir šeštadieniais nesitūsini iki paryčių, tai turi vidurnaktį ruoštis paklausyti mylimo atlikėjo. Buvo kas išsiruošė, buvo ir kas būtent dėl laiko skipino šitą reikalą. Aš išsiruošiau. Nors ir ne nuo pačių pradžių, bet taikiau ir pataikiau ant ba..
Vaikinai jauni, bet turi potencijos. Malačiai, kad varo lietuviškai ir stengiasi išgauti savitą garsą, nors reikia pasakyti, kad įrašuose skamba stipriau. Bent tikrai įvairiau. Ant scenos vaikinai kala tą pačią vinį tuo pačiu būdu, kuris po kelerių gabalų jau tampa pažįstamas ir nebekausto dėmesio. Bet, manau, su laiku išaugs iš to.
Po ba. į vidury (why so?) “Lofto” pastatytą aptvarą atėjo Viktoras Diawra, atsinešė kompą ir paleido bjaurios muzikos. Po ala Viktoro dj seto į sceną užlipo tie, dėl kurių visi ten susirinko.
Danai „When Saints Go Machine“ nėra mano mylimiausieji, neturiu nei vieno jų kompakto, nei mp3 nebuvo užsilikę ir, manau, neturėsiu ir neužsiliks. Tiesiog, jų studijiniai reikalai nekelia man didelių emocijų, bet jei jie įraše suskambėtų taip uždegančiai, stipriai ir vientisai, kaip pasirodymo “Lofte” metu, tai tikrai tapčiau danų fanu.
Savo pasirodymui jie surinko visus pačiausius momentus iš savo diskografijos ir apjungė juos į vieną laužytų ritmų, drum’n’base ir elektroninių efektų šou. Ir tai jau buvo ne minkštasis Antony su Hercules and Love Affair, tai buvo daug stipriau ir kiečiau. Šventieji ir užu mašinų vairų.
WSGM patys panyra į atlikimą ir niurkdo ten klausytoją, išmuša iš galvos visas mintis ir verčia alsuoti tik jų muzika. Nikolajaus vokalas skamba neįtikėtinai giliai ir švariai. Ketveriukė profesionaliai išpildo visus savo sumanymus, kuriais lieka tik žavėtis. Reikia pastebėti, kad savo šarmo pridėjo ir Nikolajaus išvaizda, kuri labiau tiktų kokiai metalo grupei, kaip ir mašinisto Simono Muschinsky roža bei paklaikęs žvilgsnis, lyg ištraukti iš siaubo filmo. Žinoma, tik per leidžiamus dūmus nėjo tuo pilnai pasimėgauti (čia, kaip jau pastebėjau, firminis „Lofto” šviesų operatoriaus triukas, kuriam aplodismentų nebus).
Žodžiu, koncas buvo geras ir vertas vertimosi iš lovos vidury nakties.
Valanda ir niolika minučių susigrojo kaip viena akimirka. Kaip ten jaunimas sako: “išsitaškė”. O WSGM pilnai pateisino savo pavadinimą.
Gimtadieniniai sveikinimai manomuzika.lt
foto: Tomas Mi ir autorius. Daugiau jų čia.
Obana. Dėl šitų net ir aš po vidurnakčio galėčiau į Loftą išsiruošti. Jeigu persigalvosi, man regis pas mane vienas CD yra. Gal ir du :)
Turėsiu omeny, nors kol tu parsiboginsi, tai gal jau tu ir nebeturėsi. Bus arba kaimynai išnešę arba tarakonai sugriaužę :)
na, gerai kam pasisekė atvykti vėliau. kažkam teko iškęsti visas tas apšildančias ir jų begalinius pasiruošimus. gerai, kad desertas viską nušlavė.
beje, jei ką nors kalbėti apie to vakaro lietuviškas grupes, tai man jų muzika patiko, bet vokalai atrodė kiek nederantys. bendravimas su publika buvo nesėkmingas ir gal tai atsiliepė atlikimui. WSGM neprievartavo klausytojų kažkokiom mankštom ir žaidimais ir ji pati raitėsi iš malonumo įsisiurbusi į renginį
kažkada, gal 2012-ais, draugelis užrodė man WSGM (kaip tik buvo geras pusmetis po „konkylie” albumo pasirodymo) ir tarstelėjo „vykčiau bet kur europon į jų pasirodymą”. nors mūsų skoniai nėra itin panašūs, ausys sukluso ir patikrino, kas čia per grupė. buvo sunkumų susidraugaujant (tai patikdavo pusė albumo, tai neblogai ir visas susiklausydavo), tačiau hitinį „kelly” įtraukiau į 2012m. geriausius su išimtiniu pavėlavimu.
kažkada, gal 2014 02 27-ąją kitas draugelis sako, šita, matei, kad WSGM atvaro? sakau, kur? į loftą. […] tada pamatau, kad iš tikro ir kad labai greit (už poros savaičių), kad dar neparduoda bilietų (nuo rytojaus) ir kad jau 300 žmonių feisbuke pasirašė krauju, kad ateis :) paklausiau draugelio – ar eisi? tasai buvo susikrimtęs, eisiu, sako, bet kažkaip 2013-ų albumo tai nesupratau. ir šiaip bijau, kad su lūkesčiais perspausiu… hm, kiekvienam savos problemos.
kažkada, turbūt jau netoli kovo 16d. (nes tuoj vidurnaktis) beldžiamės su drauge į loftą ir klausiam viens kito – ar tikrinai 2013m. albumą? ar žiūrėjai live pasirodymus? ar labai daug tikiesi? kaip sveikata? prisiekiu tyliai sau, kad pasistengsiu būt tuščias lapas, kuriame WSGM pradeda spalvint savo bekompromise muzika, gyva ir pastiprinta elektronika, jaunesniu gabalis-vs.-meškėla vokalistu, kuris nuoširdžiai balsu ir kūnu perduoda savo emocijas puikiai priimančiai publikai. pasisuku į draugę po antro gabalo ir rėkiu – koncą jau užskaičiau! o kur dar daugiau nei pusė „konkylie” su hitais ir daug bitų, visai netrukdę naujo albumo šmotai bei „add ends” pabaigoje! tarsi nedaug buvo žmonių, kai pagalvoji, bet seniai nepamenu koncerto, kur buvo toks geras jausmas (atrodė, kad visai publikai taip pat). girdėjau, po to kažkokia mergina prie rūbinės sakė „palyginus su bonobo, čia buvo daug geriau”; draugelį irgi sutikau – nu žinok geras, bliamba, žiauriai geras; draugę atsisveikindamas irgi apkabinau „kažkaip jėga, ką?”
thank you, it was fucking amazing.
pavarei, lukai, čia. amazing :)
kai etatiniai apžvalgininkai ne kažin ką aprašo (tiesa, fotkių sočiai), bent komentarą nuoširdų norisi palikt ;)
true true :)