Kaunas, Eridanas, 2007. – 350 p. Žanras: Apsakymai
Gerbiamoji publika,
kreipiuosi nedrąsiai į tuos, kurie liko šioje prišiukšlintoje salėje po poezijos pavasario garsų ir net nepastebėjo, kad garsai jau senokai virto aidais, ir, prieš išjungiant šviesos greitį bei pripildant patalpą vakuumu drįsiu pareikšti savo vartotojišką nuomonę apie šiukšlių šaldiklyje rastą popierizmą. Nors mane išklausys tik galinėje eilėje dienos miegu tyvuliuojantis papuhaukas, aš drastiškai ir pogarsiai pristatau apsakymų rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006″.
Nesu labai gerai susipažinusi su rašančiųjų fantastiką rutulio geologija, tačiau galiu drąsiai teigti, kad jeigu ketverius metus būčiau rinkusi visas puse ausies nugirstų istorijų, kurias paporina mokiniai gąsdinami ferula, tai būtų gavęsis daug linksmesnis ir ne tokio niūraus bei gąsdinančio viršelio reikalas. Tačiau, kaip mano mylimas sako „pirma nuvilk marškinius, ir tik po to sakyk, kad pažastys smirda”. Dar lankant pradinę somnambulų mokyklą savo riebaluotus plaukus gimdančia galvele išmokau skirti, kad Šekspyro „Hamletas” ir Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai” žvelgiant per magiškąjį kristalą žyyymiai skiriasi nuo Homero „Odisėjos” ir Kazio Paulausko prozos. Deja, tai sunkokai sekasi suvirškinti Lietuvos erdvėlaivio „Eridanas” komandai. Ką tarp fantastikos žanro veikia vos vos kingiškos Linos Krutulytės „Laidotuvės” (beje, labai neblogai kuriama įtampa ir smagiai skaitosi iki kol supranti, kad kūrinio idėjinis pagrindas jau slenkančių takelių šaligatviais nuvalkiotas) bei istorinė Justino Žilinsko „Paskutinė užduotis” (šiek tiek pailginus tekstą išeitų neblogas konkurentas F. Forsyth‘ui ir C. Cussler‘iui – gal teisininkui verta mesti žaisti kišeninį biliardą su Gugiu)? Nors tai nėra svarbu. Gi svarbiau, kad rinkinio redakcija: Mirmeka Alba, Gediminas Kulikauskas ir Monika Danieliūtė nepasikuklino prie geriausių priskirti savo kūrinukus. Kaži ar reiks keturių sezonų, kad ir pats Gintaras Aleksonis pradėtų fantazuoti. Nors tokia raganų medžioklė gali būti iš uodegos sukta, tačiau rengiant velykinę „Senukų” loteriją, man, kaip firmelės valytojai, net dirbant antraeilėse pareigose, varžytis dėl prizų uždrausta. (Matyt, ne ten grindis pilinguoju – liūdna). Va, Mirmeka Alba pažiūrėjusi (ar pažiūrėjęs) keletą „Kubo” („Cube”) bei „Pjūklo” („Saw”) dalių perkėlė tai savaip į popierių apsakyme „Laiko kalėjimas”. Perkėlė fantastiškai,- vienu ypu, tik neaišku, kiek ir kurie perkeltieji liko gyvi: kitaip sakant, rašytojas nesusitvarkė su veikėjų charakteriais, o būtų išėjęs neblogas scenarijus filmukų tęsiniams. G. Kulikauskas su „Nudundėjo griaustinis – 2″ pasiryžo prilygti pačiam Rėjui Bredberiui, tačiau taip ir liko sustojęs antroje vietoje, kaip ir su „Šungaudžiu”, kuris turbūt pasirodytų panašus vaikiškų filmų mėgėjams į „Katės ir šunys” („Cats and dogs”). Nors gal tik aš per daug vakarais senus filmus, sugaudytus hipererdvėje, spoksau, ir kaip visada pasigendu originalumo dabartyje. Ech, kaip visada su ta Monika Danieliūte… Oi, apie ką aš čia…
Giluminiai persiprašau, gerbiamoji publika, (Jūs ten tyvuliuokite į sveikatą), aš tiesiog internato laikus prisiminiau: kaip mes savo fantastišką kūrybą ant išvietės sienų amžindavome. Aš taip pat pasižymėjau šioje srityje, nes turėjau neoninį pieštuką. Ale visgi abitūros metais pradinukų kūryba neatrodė tokia vangi ir silpna kaip šiandien skaitant paauglių neplautais vedais dievinamą almanachą. Seniai taip nuoširdžiai besijuokiau, kaip tas įvyko skaitant L. Krutulytės „Keršto kūdikėlį” (superniekalas, tiek idėjos, ties literatūrinio perteikimo, tiek žodyno prasme – lyg būtų parašytas dešimtklasės per porą literatūros pamokų), Justo Žilinsko „Tom & Jerry” (kodėl ne „Ogis ir tarakonai” – šitas man mielesnis ir ne tokia baisi ta ateities vaikystė atrodytų); Giedriaus Vilpišausko „Metas dalintis” (The Misfits klausė prosenoliai, o šiais laikais tai niekam nebeįdomu, kaip ir anekdotinė pabaiga) ir Rugilės Gaidukaitės „Musė” bei „Apie vabalą ir broliuką” (suglumimas apėmė suvokus, kad norima iš musės dramblį padaryti bei iš vabaliuko – kataklizmą). O štai Neringos Vaitkutės „Atgauti nuožmumą” tikrai linksmokas ir toks moteriškai subalansuotas moterims, nors gi žinoma, kad fantastiką pagrinde skaito peniuotieji primatai (aš čia jau be ironijos, nors argi kada ta ironija buvo mano žodžiuose? Vien sarkazmas ir sarkazmas, brangieji klausytojai). Visgi pabadyti paskaityti Terry Pratchett‘o ar ką iš Eric Frank Russell‘o būtų neprošal. Gal tada ateitų supratimas, kad iki skaitytojo fantastiško juoko dar reikia nemažai rašytojos ašarų prilieti į kavos puoduką. J. Žilinsko „Trangi – Kam” taip pat savotiškai žavinga. Daug žavingiau negu slaptojo agento sėdėjimas šikinyke per „Paskutinę užduotį”. Tas pavadinimas toks pornografinis ir šamaniškas, nors turinys tik naiviai erotinis – nusivylimas mano asobos buvo nežmoniškas: tiek skaitant, tiek po to dvi dienas slampiojant po laikrodžių muziejų ir galvojant apie R. Gaidukaitės „Senio miškinio atostogas”. Pastarasis kūrinėlis, ypač tinkantis nepatenkintiems niurzgliams, sulindo ypač lengvai ir nuotaikingai – jokių priekaištų autorei. Netikite?! Paskaitykit.
O jeigu, gerbiamieji, Jūsų nuotaika per gera, ir turiet tikslą susiga(i)dinti neįkainojamus nervukus, paskaitykite: Rūtos Marijos Klovaste „Medžioklis grįžta namo arba O toliau tik kalnai” (tik būtinai iki galo, nes pradžia tai pusė demono, užtai pabaigoj tik Kašara ir paukščių kalba lieka); Elvyros Girniūtės „Už ribos” (arba „Ežiukas rūke”; šitiek teksto ir tik truputis veiksmo skaitant Jumis tikrai pavers Pilkaisiais); Alekso Kiliotaičio „Toliausiai toli” (mano moteriškai galvelei tai per sudėtinga rašliava, o ir su geografija man sunkiai, arba aš tikrai nesupratau, nu kaip tas Alytus atsidūrė Sibire, ar čia Sibiras iki Alytaus išsiplėtė?); Elzės Hamilton „Įausti į šviesą” (visaapimantis pojūtis leido pradžioje pastebėti aliuzijas į F. Herberto „Kopą”, bet greit išskydo į vandens pilstymą smeigėmis); Tomo Vilko „Laukinis” (istorija apie tai, kaip blogą įtaką daro televizija ir vaizduotė, kurių pasėkoje vaikai šoka per balkoną su skėčiu, ar vaikas savo tėčiui duoda per dantis plaktuku manydamas, kad taip išlaisvins kariesą); Justino Žilinsko „Filijaus metraščiai: Bėgliai” (nuobodu, nes šiais emigracijos ir internacionalizmo laikais tėvynė gali būti ir kruizinis tarpgalaktinis laineris, į kurį sugrįžti jį utilizavus dėl surūdijimo gali tapt kebloka) ir Gedimino Kulikausko „Uždeginėjantys laužus” (kažkokia tiriamoji žurnalistika su istorinių peripetijų hipotezėmis, jokio net vidutiniško literatūrinio audinio). Pastaruosius kūrinius išmetus kiek medžių būtų išsaugota. Ech, vietoj to visur kabinami užrašai „saugok mišką – valgyk bebrą”. Marazmas…
Tik nepagalvokite, gerbiamieji, kad lieju ant kitų nepelnytai savo nuoskaudą vien todėl, kad manęs niekas neprileido prie fantastiškojo GLF lovio. Nors galite ir taip galvoti, ir Jūs abejais atvejais būsite teisūs, kaip ir teisi esu aš deklaruodama, kad Karolio Gričiaus „Akis už akį, variklis už širdį” yra pikus kūrinys. Man labai patiko savanoriškos inkvizicijos sumaišytos su kultiniais ritualais paveikslėlis, o ir apvalkalas turinio visai nieko. Įdomus ir Mindaugo Šyvio „Pabėgimas”: būtent imponavo žmogaus bejėgiškumo prieš teisinę sistemą motyvas, o penkios pabaigos nors ir pirmą kart pasitaikė mano užkulisinėje skaitymo praktikoje, tačiau padarė tik neigiamą įspūdį, gi galima buvo parašyt ir taip: „pabaigą susigalvokite patys” – rezultatas liktų toks pats. Brandus Edmundo Radavičiaus apsakymas „Šviesa veiduose” nors ir ne mano skonio, tačiau neleidžia blogai apie jį kalbėti: kūrinys turi viską, ko reikia mokslinei fantastikai, tik jaučiasi stiliaus išskirtinumo trūkumas, bet almanacho visumoje tai rimčiausias ir kruopščiausias darbas (Gerbiamas Justinai, jei mane netyčia girdite, – nepykite, nes „Paskutinė užduotis” taip pat kruopšti, tačiau aš jos neužskatau į GLF. Be to, Jumis pamačiusi aš visada koketiškai nusišypsau, nors Jums ir žema sveikintis su grindų šveitėja). Šiurpokas Hertos Matulionytės ir Tomo Burbos „Budelio veidas” tikslingai veda skaitytoją prie noro nuimti kaukę, ir savo žanre tikrai pavykęs bei tinkantis knygos viršeliui.
Ir kadangi jau laikas išjunginėti šviesas bei siurbt orą, siūlyčiau dingt visiems greičiau nuo vaizduoklių (Jūs ten gale nesipergyvenkit,- aš išnešiu Jus kartu su šiukšlėmis) ir prieš gulant į lovytę pazeigiokit Linos Darbutaitės apsakymą „Kotryna”. Jeigu nepabijosite užsimerkti šalia nepasidėję siūlų špūlės, tai bent apturėsite malonumą nuo tikros geros lietuviškos fantastikos. Ačiū už dėmesį, sėkmės, ir iki kitų kartu, šiukšlintojų gaujos.. fiut …fiut…
oba.. kazkas pernese savo turta is skaityta.lt i kitus namus.. :) dabar rytoj visi issigas pamate, kad offca vietoj muzikos pradejo rasyti apie knygas ir ilgai laukiamos openerio apžvalgos taip ir nesulauks.. :D
to ishsigast gali tik tu – kiti ir nesitikejo :) beje, kad ir kaip iv. moteros cyptu, tekstas cia ir skaityta.lt – du skirtingi dalykai.
Skirtingi tekstai, skirtingos ir lytys, kur cia necypsi :)
paulianski man nera ko baidytis nes ir apzvalga, ir openeri jau buvau macius, priesingai nei kiti ;) nebent galiu pacypti del to, jog jei pats ta apžvalgą skaitei, tai matei, kad ten apie Gerus dalykus beveik neužsimenama, nebent po myto lankstesnis pasidarei formato klausimu.. :D
beje nesupratau tavo sakinio „tekstas cia ir skaityta lt – du skirtingi dalykai”? Turi omenyje ka butent?
beje nors man ir patinka, kad cia butu rasoma apie knygas, bet kazkodel noretusi, kad jos turetu atskira lentyna, o nesuplakta i viena prie renginiu..
offca! einam i transformerius? :] zinoma, bus ir vakariene su pusryciais, na o tarpe maisto skaitysime harry harisono visas „plienines ziurkes”, o kitos dienos rytmety galesim shiausht i starwuorsu gerbeju susitikima – as lukas, tu princese leja – nuostabu.
nzn, gal pas mane spraga ishsilavinime, bet fantastika=sci-fi. nykstukai, mistika, siaubiakai ir dar skrebenti lietuviu plunksnos..hmm..duokit atsishviest si almanacha..perversiu :]
del formato – tik apie gerus dalykus tai gal nereikia taip siaurinti. gi ble man gal tada nedabaigineti apie openeri, nes ten neradau nieko gero, kaip ir kiti pvz. esant temai apie koki Antono konco, ten pabuve, kad ir be ar su akreditacijomis paskui nieko nerasys del to, kad ju manymu nieko gero.
va GLF jau vien isleidimas yra geras reiskinys LT padangeje.
i transformerius planuoju eiti siandie ir su vaiku, o ne su mokanciais skaityti ziurkinas knygas. siaip, vaika galeciau perleisti starworsu gerbejams, ans irgi toks pats. satosi, as tau ta almanacha atiduosiu dykai, jei tu nesivadinsi tokiu kvailu ir ilgu niku
Šaunus postas. Kada nors būtinai panagrinėsiu…
Šaunus todėl, kad parodė „tikrąjį autoriaus veidą”. O tai bendrauji ir galvoji apie GYVĄJĮ KLASIKĄ…
Net ir tas pats Erlickas, kaip neprastai atrodytų jo viešas bendravimas, užknisa ta savąją apsimeteliškąja poza…
jurga, “tekstas cia ir skaityta lt – du skirtingi dalykai” – replika i vieno zmogaus pastebejima, kad offca cia perkele skaityta.lt ideta teksta. buvo klausimas del autoriniu ir pan., bet veliau nutares patikrinti informacija, pastebejau, kad tarp tu tekstu nieko bendro.
offca, tavo tekso perdem giliiai nenagrinejau (tepaskaiciau ka manai apie mano pazistama lina krutulyte :D), bet vis tik siekiamybe butu rasyti tik apie gerus dalykus. filosofija paprasta.. jeigu perklausau bloga albuma ir ji aprasau ar del to nenukencia geras, bet savo ilgos eiles laukiantis geras albumas? t.p., kai jau aprasysi visas geras knygas ir nebeturesi, ka gero pasakyti liaudziai – rasyk ir apie blogus. man tiesiog gaila laiko, kuris (bendrai) investuojamas, kad nusviest liaudi kas, kur, ka ir kaip nuzude, bet apie tai, kaip kas pakele pargriuvusia mociute – tyli. sutinku, grazus/geras aspektas vien tokios knygos isleidimas – tik ar tu visa teksta butent i tokia minti ir suvedei ar dabar teisiniesi pasamoniniais klodais?
Nežinau ką apie pačią temą, rašymo apie knygas idėją mano visi kiti ir kas prie to galėtų vėliau ir daugiau prisidėti, bet aš pati būtent to ir laukiau – kol offca turėdamas tokią rašymo patirtį žengs pirmą žingsnį :) Dabar neabejotinai ir pačiai bus drąsiau rašyti :)
Tuo pačiu – remiu Jurgos mintį, kad reiktų atskirto stalčiuko knygoms (nes nežinia iki ko tas gali nueit – gal rašysim ne vien apie naujausiai leistas, gal kaip tik pradėsim pūst dulkes ir vogt iš močiutės spintos senas geras knygas, galbūt visa tai nueis iki bendradarbiavimo su leidyklom ir pan.), kadangi po „Kultūra (kt.)” jos nelabai įsipaišo… Bent jau nelabai garbingai įsipaišo. Ką manot?
tas isipaisymas tai zinai.. nepriestarauju, bet man, tarkim, noretusi atskirt teatra nuo kulturos kaip savarankiska sriti. tada kyla klausimas – kas lieka kultura ir kas ji apskritai yra dabar? ar laukiam dizaino?
Mano supratimu tai kultūra apima ir kiną, muziką, teatrą, literatūrą, bet manau to skyrelio pavadinimo esmė buvo kiek bendresnė – t.y. tai, kas netelpa (griežtai kalbant) niekur kitur. Kas tai galėtų būti? Tie patys 5R, sakyčiau, kokie š. menų renginiai, tarpdisciplininiai menai ir pan… Nebent jūs su Paulium buvot ką kitą sumąstę, kultūros rubrikos kuratoriau ;)
Beje, kadangi teatro renginiai kol kas susilaukė tikrai nemažai postų ir komentarų čia, balsuočiau už atskirą Teatro rubriką, ir nesvarbu po/prieš diz.
as ir balsuociau uz atskira Teatro rubrika ir atskira Knygu. Manau, kad tikrai yra nemazai is musu lankanciu teatra, kad turetume apie ka ir ka parasineti bei aptarti.. Ir sutinku su Karolina del to, kad i Kulturos skilti galetume deti visa kita kas neieina i konkrecius musu ivardintus remus.. Gi Lukai pats minejai, kad tave labiau domina visokie kitokie kulturiniai reikalai ne tik Filharmonijos ir Vilniaus festivaliai.. ;)
Senais gerais laikais, kiekviena rubrika (Kinas, Muzika, Kultura) turejo subrubrikas. Bent jau Kultura tikrai, nes, kaip Karolina teisingai ir pastebejo, ten sugalvota vieta viskam, kas yra ne Kinas/Muzika – dvi sritys apie kurias rekim nereke, tiek cia, tiek visam pasaulyje rasoma daugiau ir placiau. Logika paprasta – loginis bendrumas (meniu punktu kiekybe priesingai proporcinga susigaudymo tinklalapiui tikimybei). Yra http://www.g-taskas.lt, kur zmones ateje gauna visa info. Bet va gal kazko visai nedomina info apie kina/muzika – jie nori aukstsniu materiju. Tada spaudzia kultura (nepsimetinesiu – man labai aisku, ka ten rasciau) ir papuolu i http://www.g-taskas.lt/kultura (ar net tiesiai ten per bookmark’us) ir matau tik kulturos temas. Visai ne ten nugrybavau.. Turejau omenyje, kad ta gilesni skirstyma reikia daryti ne rubriku, bet subrubriku stiliumi – kad butu lengviau susigaudyti. Pvz.:
MUZIKA
– Naujienos
– Nauji albumai/ singlai
– Renginiai/ Apžvalgos
KULTŪRA (KT.)
– Teatras
– Dailė
– Literatūra
– Šokis
– Fotografija
Nebeprisiminsiu kodėl tai dingo (matyt, kad žaidžiant su išvaizda), bet esu tikras dėl ko aš viso to nesugrazinau – kol kas nera prasmes. Isivaizduokim iki vakar dienos esant (sub)rubrika „knygos/literatura). ateina žmogus, wow sako – tai ko man reikia ir spaudzia. ir ka gauna? o gi spyga taukuota. nusispjauna, pasiuncia g. kurejus ant triju raidziu ir niekada nebesugrizta. t.p. viskas ok, darom subrubrika, bet.. nedarom jos ant garbes zodzio – tik esant poreikiui. Neabejoju, kad pasidares „nauji albumai”, pats vienas is principo galeciau ten ka nors brukstelt nors karta per savaite. Ar dar kas nors kokios nors rubrikos atzvilgiu jauciasi tiek pat uztikrintas?
Matan tokią struktūrą ir jos vystymo galimybes, aš ir kokią vyno sublentylėnę pasiūlyčiau, po liubomu :)
Apie dailė ir fotografija būtų sunkiau… apie kurį čia rašytoją galvojai juos kurdamas? :)
nu yra mintis gera tame, kad reikia rasyti tik apie gerus dalykus. o bet tačiau: man idomi butent g.tasko apzvalgininku nuomone apie nauja Editors darba ir jei as nuejes jo nerandu, tai ka man daryti, tiesiog suvokti, kad tai blogas darbas ir eiti skaityt kas jame blogo kitur?
Pauliau, o kuriuos tu tekstus sutikrinai? Tie kurie buvo parasyti Kreko apie ta pacia knyga ar ir tuos kurie buvo ideti po Kreko apžvalgos, komentaruose? :) Na nesvarbu, bet kokiu atveju jokios autorines cia nepazeidinejamos ir tikrai džiugiau šią apžvalgą matyti čia, o ne kažkur antreilėse vietose…
del rašymo apie gerus dalykus, nu tikrai žinok neįsivaisduoju.. tai pagal tave ar reikėtų rašyti apie gerą rašytoją, režisierių, kuris paleido gerą kurini i pasauli, bet šį kartą silpnoką..? ar reiketu nutyleti apie tai ir laukti tik tada kai jis išleis vel kazka super gero? nu tarkim tas pats Koršunvo „Kelione i Damaska”. Prie kuriu ji priskirtume? jis ieitu i tu geru sarasa apie kuriuos cia butu galima rašyti ar ne?
nu jo mes su offca apie ta pati tuo pat kartu.. :)
offca, uztikrinu tik tai, kad jeigu rasysim apie shudinus darbus iki gero editors tikrai galim ir nedasikasti…
karolina, mintis apie vyna irgi buvo. net dar platesne prasme – http://www.g-taskas.lt/vynas tik reikia, kad butu, kas ten rasytu. vynai.com sake nieko pries, kad detume pas save ju info (su nuoroda is kur), o bet taciau.
daile, fotografija – tu juk nuolat klausineji apie perspektyvas – tikiu, kad ju turim ir zmoniu galinciu apie tai parasyti yra. manai as negaliu nieko parasyti apie paroda „lietuvos spaudos fotografija” ar bent anonsuot tokio dalyko arba padaryt interviu su staseliu? teisingai, negaliu, todel pats tokiu subrubriku del saves ir nekursiu, bet gal kas kitas nores? tai jis tegu ir pasiulo ;)
taip taip, vynas prie geru dalyku irgi ieitu, bet reiktu koki prisiverbuoti faina vyno speca. Pauliau tu gal zinai ka as turiu omenyje.. pvz. viena panele, sena tavo biciule, kurios bicas turi faina vyninuke :D
Labai įdomus atvejis beje. Sakyti, kad „jei G. apie juos neparašė, vadinas š…” yra kol kas dar oi-kaip-labai-anksti, nemanot? :)
arba jus norit mane isprovokuot arba is tiesu is pradziu rasot, o veliau galvojat… galima rasyti ir apie blogo rezisieriaus gera darba ir apie gero bloga – svarbu intensija! pats aprasinejau kazkokia atlikeja, kuri yra super-duper-truper, bet jos naujas albumas buvo silpnesnis, bet.. as savo apzvalga siekiau parodyti kokia tai atlikeja ir koks neatrastas lobis. galop net ir rekomendavau is pradziu atsisiusti ankstesnius darbus.. c’mon naudokimes sveika nuovoka. pakartosiu koki simtaji karta (dabar specialiai jurgai teatiniu pavyzdziu) – jeigu vienu metu pamatai demonus. nuskriaustuosius, etc. ir fausta, tai, kad ir kaip skaudetu (galva/shikna), nu investuok laika i ilgesne fausto analize, negu i smagu pravda style demonu sudirbinejima. man tiesiog gaila, kad zmones turedami rezerva per diena parasyti 4000 zenklu, 2000 paaukoja niekalu aprasymui. kita vertus, galim rasyti tikrai apie bet ka – tik kuo mes tada ishsiskirsim nuo kitu rasanciu? atrodo paklausciau kiekvieno individualiai ka manot apie tai, kad puse ziniu laidu buna prikrauta gruznos bet tauta vezancios info, sakytumet sh. o dabar, kai kalbam apie kitas erdves, tai esam netoli to, kad greit cia rasysim apie viska – net kaip madonna paslydo sokdama ilgais auliniais batais – juk puiki naujiena – sypsena tai sukele :)
Karolina, apie tai kalbeti anksti bet kam. Turiu omeny pasauliniu mastu. Turiu omeny ir BBC su CNN.
struktura aisku yra objektas derybinis, bet apskritai tos subrubrikos yra labai gera ideja, stipriai lengvinanti puslapio valdyma. ash buciau labai uz. tik jauciu cia vel gresia susidurimas su tomis paciomis „dizaineriskomis” problemomis…
ir dar reiktu atskiros rubrikos visiems tokiems musu paistalams, gincams ir nachui siuntimams :D va ir dabar, ash gi cia apie rengini norejau parasyt… zodziu,
liepos 26 d., 20 val. bare „l’amour” (vokieciu g. 2) FLAMINGO dvieju metuku gimtadienis. be jubiliatu gros GRAVEL, GOLDEN PARAZYTH, IGORIS KOFAS, COLOURS OF BUBBLES, ERNIS, THE FLY. bilietai – 15 lt.
plius FLAMINGO koncertai:
20 d., 20 val. mokytoju namu kiemelyje,
21 d., 20 val. artistuose
27 d., 20 val. zoo fest alytuje
28 d., 20 val. coca cola soundwave klaipedoje
taip karolina tai dar anksti sakyti. bet jeigu as laukiu Editorsu kaip reiskinio tam tikro, kuris mane domina ir sulaukes galiu daug apie ji pasakyti, bet nelabai ka gero, tai pagal svetaines formata man reiktu tyleti arba reikstis kitur. O gal vienas postas svetainei nepakentu ir duotu diskusijos.
as gi nesakau, kad imkim dabar visus albumus Robio viliamso ir HIMu aprasinet.
Idomi diskusijoje viena tezė:
„Bet va gal kazko visai nedomina info apie kina/muzika – jie nori aukstsniu materiju.”
Tinka tos žemosios materijos atstovo, filmo „POperacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai” išgarsintas klausimas:
„Objevyte vesj spisok, pozalyista? ”
Taigi, kas būtų priskirtina aukštesniom materijom?
Čia tu Editorsus paėmei tik kaip „tarkim” ar kaip precedentą? Nes kiek susidariau nuomonę iš meeto, Tomui tikrai jis labai labai. Tad mano tarkim matymu, rašyti vien dėl rašymo arba vien todėl, kad turi ką pasakyti, nelabai net skatina skaityti to paties straipsnio. Na, nežinau ar kam nors įdomu skaityt kaip koks P4K lazdavoja mylimą albumą – nebent tam kad ironiškai pasijuokt arba pripažint kad rašė kurčias žmogus. Čia jau aš apie kraštutinumus, bet jei tarkim žinau, kad Paulius gali geriau parašyti apie Blondes, aš apie juos geriau tiesiog pakomentuosiu po jo straipsniu. Na, tai tinka tik tada, kai žinai, kuriam rašytojui tas albumas geriau suėjo… Būtent dėl to skatinu periodinius meetus :)
kaip visada cia viskas postinama i tema :D
Editorsu naujas gerai yra, ten buvo ‘tarkim’
ei, nenervinkit su tais savo „nesuprantu, a kodel to negalima det?” jau net man viskas aisku, a jus baigt negalit.
periodiniai mytai – jega. kitakart taip anksti neisim namo.
reiktu paziuret.. anksciau subrubrikos nebuvo dizaino problema, bet.. atidesiu si klausima vakarui. tai kokiu reiktu jau DABAR?
man pauliaus modelis yra labai tinkamas. sakyciau mazdaug taip:
MUZIKA
– Naujienos
– Nauji albumai/ singlai
– Renginiai/ Apžvalgos
KINAS
– Naujienos
– Nauji filmai/ Apžvalgos
KULTŪRA (KT.)
– Teatras
– Literatūra
– Šokis
– (whatever)
Gal paliekam kartu ir tą apie G. kaip erdvę idėjų bankui, tolimesnei plėtrai/meetams ir jų dienotvarkėms (haha) ar bet kokiem projektam tiesiogiai susijusiem su G.?
Beje gan dviprasmiškai skamba apžvalgos.. Ar yra logiška pasakyti – apžvelgsiu buvusį renginį? Gal čia labiau tinka albumams/kinams?
Dar girdėjau, kad Lukas jau gamina kažką į tą dulkių sekciją, atsižvelgsim į tokios subr. poreikį?
O kur puikūs video? :D
kame nelogika buvusiu renginiu apzvelgime? tai juk visada vyksta. va ir offca dabar ta daro (cia is nuogirdu).
o apie dulkes visai uzmirsau… manau cia ir prie muzikos ir gal net prie filmu butu galima ta pridet.
Neabejoju kad vyksta :D aš kalbėjau grynai kalbine prasme – paties žodžio apžvalga panaudojimas – suprantu kad rašom apie gigs reviews, bet man tas „apžvalga” labiau limpa prie „nauji albumai/sngl”, jum ne?
Kas del strukturos:
1. Turiu abejoniu del sokio atskiros rubrikos. Kol kas jai nematau vietos, tuo labiau, kad NBS jau praejo, o kitas bus negreit. Skirti sita vieta 5R – na, nemanau. bent jau ne siandien.
2. Muzikai uztektu Naujienos_Albumai/Apzvalgos_Renginiai/Apzvalgos_Kita
3. Kinui atitinkamai Naujienos_Filmai/Apzvalgos_Renginiai/Apzvalgos_Kita (p.s. renginiai gali but festivaliai, bet ar butina?)
4. Kultura skaidyt kol kas siulau Teatras_Literatura_Kita (nors ir Literaturai kol kas neizvelgiu vietos, gal veliau? siuo atveju palaikau pauliu, nes nenoriu atsiverst puslapiu „informacija ruosiama”)
5. Apie G. – tegul lieka arba sutariam persikelt i foruma/maila
6. „puikus video” – turbut turetu glaustis prie muzikos (ka tik atsiminiau)
Aš tai siūlyčiau Pauliui arba sau pačiai imt ir pasidaryt analizę.. statistiką.. apie ką mes, jūs, rašėm arba norėjom bet neparašėm.
Tarkim, per pastaruosius tris mėn. kino srityje buvo vid. po 2-3 postus/mėn.
Muzikos – po 10 postų (svari jų dalis – video). Jau norėjau „lygint su geriausiais G. laikais” ir daugint viską iš kažkiek, kai paaiškėjo kad visada buvo maždaug panašiai :)
Turint omeny, kad keist tą struktūrą kas savaitę yra ne lankstumo, o blaškymosi požymis, siūlyčiau nesikartoti ir atsisakyti „naujienos” lipdymo – nepakanka main G. headline’o? Man tai juokingiausia bus jei visos tos dvižodės subr. tiesiog netilps dizaino požiūriu :) Nžn kas kiek mane palaikys, bet štai jum įrodymas – renginių skilties dabar nesimato, kategorijos, puslapiai – visa tai yra strategiškai nematomoje vietoje, tad jei dar į ten surašysim ilgus pavadinimus, kaip Paulius ir sakė – padėsim skaitytojui susipainioti viskame.
Dėl šokių yra sudėtinga… Faktiškai š. festivalių grynuolių teturim 2 per metus :-/ Bet kai jau yra, tai galima vos ne apie kiekvieną pasirodymą kalt atskirą straipsnį, tad metuose išeitų ~10-15 postų ne daugiau.
ps… please, bet kur, tik ne į forumą :)))
Sekundėlei grįžtant apie vynus, jei ta Pauliaus vyno bičiulė susimautų, atskiru atveju, atitinkamai prominant (renginiai, naujienos), galėtume prisiglausti arba prie MV arba prie Vyno klubo, po liubomu.
kaip smagu, kad isduskutave patys nejuciom priejot nuomones, jog nieko keisti kol kas nereikia. smagu.
nu va ble…
Rymeiki, tau turbūt netyčia taip išėjo čia parašyt :D
Dėl manęs, tai čia gali būt bile kokios subrubrikos (pažiūrėsim ar taip pat kalbėsi ir „po” diz.), nuoširdžiai sakau – aš seku ir skaitau visus postus/kom., žinau kieno kokios mintys… aš čia dėl kitų, skaitytojų, kuriems naujai atėjusiems subrubrika padėtų sugaudyti kur ką čia stumdom.
Jei tau smagu be tų subr., smagu ir man. Lauksim kol be jų pasidarys nebesmagu.
Įdomu, ar tik aš pastebiu, kad tu prašaisi keiksmažodžių? Gi sakau, pasakykit kokias rubrikas norėtumėt turėt/ patys įsivaizduojat, kad palaikysit.. Man nereikia „manau, kad daug kas parašys į…”, man reikia žinoti, kaip dažnai žadi į kokią rubriką parašyti pati. Negalvok apie kitus, galvok apie save – jeigu tau reikia, garantuotai to reikės ir dar kažkam. Gi subrubrikų į kurias kol kas (per metus laiko) parašyti 2 tekstai, tikrai nekurpsiu. Ne, ne tai, kad ne nekurpsiu- pasakykit kodel tureciau daryti kitaip? Ot pliurpalai..
apie editors parasykit GERAI.
susikaupsiu ir irgi ka nors parasysiu.
man tai siaip jau viskas faina.