Leidykla „Gimtasis žodis” dovanoja G. skaitytojams Johno Boyne romaną „Berniukas dryžuota pižama”.
Apie knygą jau rašėme čia, o knygos anotacija pateikia dar tokią informaciją:
John Boyne (g. 1971) – airių rašytojas, šešių knygų ir daugelio straipsnių autorius. Labiausiai jį išgarsino ketvirtas kūrinys – Berniukas dryžuota pižama. Romanas išverstas į trisdešimt šešias kalbas, pelnęs daugybę apdovanojimų, paskelbtas tarptautiniu 2008 m. bestseleriu.
Pasak autoriaus, holokaustas – sudėtinga tema. Kiekvienas, pradėjęs ją nagrinėti, įsipareigoja atskleisti kuo daugiau emocinės tiesos. Kritikų nuomone, John Boyne parašė pavyzdinį romaną. Tai legenda apie holokaustą, kurią pasakoja devynmetis Brunas, vokiečių karininko sūnus. Jis visai nesuvokia, kas vyksta aplink, netiki net tuo, ką regi savo akimis. Niekas neįveikia jo naivumo. Brunas susidraugauja su bendraamžiu žyduku Šmueliu. Juodu skiria spygliuota tvora, bet jų draugystė vis stiprėja, gyvenimai neišvengiamai susipina.
Pagal šią knygą Miramax pastatė meninį filmą (režisierius Markas Hermanas). Kai kurie kritikai jį vadina geriausiu kino istorijoje pasakojimu apie vaikystę. Filmą jau suspėjo pamatyti ir dalis Lietuvos žiūrovų. Atsiliepimai jausmingi. Neišdildomą įspūdį turėtų palikti ir pati knyga.
Laimėti šią knygą galite taip:
Jums reikia komentaruose parašyti apie didžiausią įspūdį padariusią knygą holokausto tema (komentuojant būtina nurodyti tikslų elektroninį paštą).
Savo patirtimi dalinkitės iki 2009-03-17 17 val. 00 min.
Laimėtojas burtų keliu bus paviešintas komentaruose.
p.s. Beje, knygų ir kitų prizų mes nepristatinėjame, o maloniai susitarę bandome įteikti palankiausiomis abiems pusėms sąlygomis. . .
labiausiai isiminusi knyga apie holokausta – B.Sruogos „Dievu miskas”.joje taip issamiai nupasakojamas gyvenimas lageryje, kad skaitant iskart isijauti i knygos siuzeta ir vizualiai matai tai,kas vyksta autoriaus parasytoje knygoje
Laba vakara. man didžiausią įspūdį holokausto tema paliko knyga „Išsilaisvinimas”. Pasakojama apie žydų slapstymasi, ir atskiros gyvenvietes sukūrimą slaptose teritorijose, kruias visgi vėliau aptinka vokiečiai ir prasideda įtemptas ir kupinas nuotykių žydų bendruomenės kraustymasis nuo vienos slaptos vietos į kitą, visad juntama įtampa. Knyga pamoko, kad net sunkiausiu metu negalima būti palaužiamu.Visiems rekomenduoju perskaityti.
Bene labiausiai man įstrigusi knyga holokausto tema – Anne Frank „Dienoraštis”. Manau, ne vienas mokykloje skaitė ištraukas iš šios knygos, tačiau rekomenduoju perskaityti ją visą jau vien dėl to, kad visa, kas aprašoma, iš tiesų yra jaunos žydaitės Anne išgyventa… Čia rasite tiek išreikštus Anne jausmus, tiek istorinių faktų, perteiktų per merginos prizmę. Istorija graudi, tačiau tuo pat metu ir nuostabi.
sveiki,
buvo toks metas, kai teko susipazinti su zydaite… ji buvo Ta Tikroji zydaite ir labai isizeisdavo, jeigu kas nepaisydavo jos isitikinimu, paprociu ir t.t. tada man sove mintis – paskaityti literaturos apie zydus: kaip jie masto, kuom gyvena – kas jie tokie, kodel tokie skirtingi nuo musu ir pan. Mano apsisprendimas buvo teisingas – padejo surasti su naujaja pazistama bendru temu, vytesi vaisingos, kaip ji sake, diskusijos
Labai dziaugiuos, kad pirmoji knyga buvo Holokausto industrija”. Jos autorius paskelbtas „persona non grata” gimtineje Izraelyje. Tada teko juo dometis daugiau. Dar karta gryzti prie jo minciu knygoje.
I.Mero kelias knygas iveikiau ir supratau, kad jam ZYDAS tas pats kas LIETUVIS ar RUSAS, jam ZYDAS tiesiog ZMOGUS, tik jis kitoks ir man patiko ta mintis. Jis desto zmogaus islikimo tema, o supranti, kad tas ZMOGUS JAM – ZYDAS, nes jis pats zydas.
Gal „Lygiosios trunka akimirka” labiausiai istrigo… Gal „sara”, „Striptizas”… man jau jos usileija i viena knyga
Neseniai baigiau Kanoviciaus „Zydų parkas”. Maniau, kad bus pripazinta geriausia 2008 metu knyga. Apsirikau.
„Dievu miskas” – mokyklos laiku kurinys ir jis man buvo baisus. Skaitai ir baisu – jauti salti, tarsi puslapiai butu susale ar knyga is lauko atnesta. Baisi knyga. Baisus filmas. Antra karta neskaityciau ir neziurerciau. Baisumus zmones isgyveno.
Priesingybe M.Zingerio „Sezonas su sokeja”. Ja tinka skaityti virtuveje arba bent jau su taure vyno rankoje, nes joje daug informacijos apie maista. Apie zydu virtuve.
Manau, kad tokia pat puiki bus ir Gustavo Meyrinko „Golemas”… Bent jau pirmi 25 psl. tokie
Sveiki,vien zodis ”holokaustas” nupurto lyg elektros srove prisilietus slapia ranka prie elektros lizdo…Perskaicius B.Sruogos knyga ”DIEVU MISKAS” pradejau labai dometis zydu gyvenimu.Istorijos knygoje radau straipsni jog is badu marinamu zydu odos tuometinioms puoniutems buvo gaminami rankenukai,net batai aptraukti zydu oda…Pagal vokiecius zydai ne zmones,nes jie turejo daug turto,buvo gabus ir protingi.Na zinoma reikejo tokius pasalinti is kliuciu ruozo,bet ar tokiu budu?Tai antizmogiska,bet manau yra teisingumas ir po mirtiems holokausto organizatoriams buvo atsilyginta…
Knyga, kuri tikrai sujaudino- Anos Frank „Dienoraštis”. Jau vien todėl, kad tai dienoraštis, kurį rašė mergaitė. Jis pateikiamas viešai, nors juk dienoraštis dažniausiai rašomas sau, negalvojant apie tai, kad jį kas nors skaitys. Jautri ir graudi istorija apie holokaustą ir mergaitės gyvenimą tame įvykių sukūryje…Tegul mūsų ir mūsų vaikų dienoraščiai būna kitokie negu Anos…
atsakymas mano įraše – šindlerio sąrašas – http://www.kleckas.lt/blog/sindlerio-sarasas
Man didelį įspūdį paliko Primo Levi knyga „Jei Tai žmogus“. Tai knyga apie Aušvico (Auschwitz) koncentracijos stovyklą, tai liudijimas apie nužmoginimo sistemą.
„Šito pasakojimo personažai ¬ ne žmonės. Jų žmoniškumas palaidotas arba jie patys palaidojo po patirtu ar kitam padarytu įžeidimu.“
„Žmogų sunaikinti sunku, beveik taip pat, kaip jį sukurti – šitai buvo nelengva, truko ilgai, bet jums, vokiečiai, tai pavyko.“ (Primo Levi).
Sudomino, sugraudino, intrigavo ir paliko didžiausią įspūdį – „Anos Frank dienoraštis”, nes jo herojė – tikra, neišgalvota asmenybė – jautria ir karšta širdimi, mylinti, bet ne visų mylima, graži, bet daugiau vidumi, kenčianti, bet į pasaulį žvelgianti su šypsena, galiausiai – žmogiška.
Kai skaičiau „Dievų mišką”, buvau gal kokia septintokė, tai todėl labai ir patiko, nes tokių metų būdama nesupratau iki galo visos esmės, buvo linksma, įdomi knyga. O dabar, kai pagalvoju, Dieve, Dieve……
Man labiausiai patiko B. Sruogos „Dievų miškas”. Šia tema knygų tikrai yra nedaug, o ši knyga tikrai priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir kodėl žmonėms teko išgyventi tokias baisias sąlygas.
Sam Bourne „Teisieji” dar silta nuo mano ranku.
ten nera tiesiai sviesiai kalbama apie holokausta, bet ja perskaicius galima suprasti, kur jo saknys.
zydai itin rupinasi tuo, kaip zmones elgiasi vieni su kitais CIA ir DABAR, tai ju religijos viena is pamatu plytu.
cia radau atsakyma, kas tuos zmones maitina, kad jie nebutu palauziami, kad gyvenimas tarp kitos religijos zmoniu jiems nebutu savotiska koncentracijos stovykla.
Skaityti teko B. Sruogos „Dievu miska”. Ispudi paliko. Kaip nepaliks,kai zmogus sugeba i pasauli zvelgti su tokia ironija. Nors nera ka daugiau daryt,jei nepasijuoksi is viso to – isprotesi.
Dar ir William Styron „Sofi pasirinkimas” skaiciau. Kaip mama perejo koncentracijos stovykla ir kaip jai tai atsiliepe. Veliau aisku kiek apie kitus dalykus kurinys pasisuka
Taciau dar idomiau buvo skaityti Norman G. Finkelstein
„Holokausto industrija. Kaip išnaudojama žydų kančia”. Politologas, pats budamas zydas, knygoje klausia Ar holokaustas netapo zasimi dedancia auksinius kiausinius tam tikroms socialinems grupems. Pasvarstymai gan astrus. Kaip pavydziui: Kodel Izraelis savo grobiska politika maskuoja holokaustu? Ar mes visi netapome holokausto aukomis?Kodel buvo apiplesta Sveicarija? ir tt. Aisku vietom skamba kaip samokslo teorija,taciau kitas poziuris,jei jis yra argumentuotas visuomet yra idomus.
Stebetina,kad knyga isverte i lietuviu kalba.
Man labiausiai patiko ši – John Boyne „Berniukas dryžuota pižama“. Ji paliko neišdildomą įspūdį, o kai darpamačiau ir filmą… Likau sužavėta tuo, kaip galima perteikti tokius jausmus. Knyga davė daug peno apmąstymams, o filmas privertė nubraukti ne vieną ašarą. Nuostabus darbas!
Kad būtų tik apie holokaustą – turbūt nė vienos ir neskaičiau. Arba nebepamenu (vadinasi, nebuvo įspūdinga :)).
Artimiausia skaityta ir padariusia įspūdį, matyt, teks pripažinti B. Sruogos „Dievų miškas“ – hitlerinėje koncentracijos stovykloje šios temos niekaip neišvengsi.
Ačiū visiems, pasidalijusiems savo skaitymo patirtimi. Jei kam trūkumas tokios literatūros, tai čia ( http://www.shoah.smm.lt/Pub/default.aspx?Page=SourcesLT ) yra dar keletas šaltinių ta tema.
Pats primygtinai rekomenduoju perskaityti R.Merlio „Mirtis – mano amatas” – koncentracijos stovyklos vaizdas iš vokiečių pusės įstrigs ilgam.
O laimėtojas tebūnie s. (sniege@****.lt), kuris išsamiausiai papasakojo savo patirtį.