„Namų kino teatras” – nauja rubrika, skirta pristatyti santykinai naujus filmus, kurie mano žiniomis nepateks į Lietuvos kino teatrus. Keli jų gal atsiras „Gala” festivalio repertuare, kelis pamatysit video nuomos punktuose (jų sąrašų netikrinu), bet visi bendrąja prasme rizikuoja būti nepastebėti. Kita vertus, šiais k..zės laikais kinas namuose yra viena iš pigesnių pramogų, leidžianti nenukultūrėti. Piratavimas yra tema, kuria mes jau kalbėjom, o mano pozicija šiuo atveju paprasta: jeigu gali žiūrėti, žiūrėk kino teatre, DVD kopija bus geresnė negu atsisiųsta iš interneto, bet galiausiai – bet kokia kopija yra geriau negu išvis nepamatytas filmas. Nuorodų iš kur atsisiųsti aprašomus filmus nedėsim, bet visada paliksim nuorodą į temą, kurioje informacija apie tai, kaip internete susirasti dominantį filmą. Ieškosit ar ne, tai jau kiekvieno pasirinkimas – per jėgą neversim ir negrūsim. O dabar pradedam…
Before the Devil Knows You’re Dead (Rež. Sidney Lumet) [2007]
Vienu sakiniu: Tragedija, kuri liktų iš „Burn After Reading” išmetus komedijos elementus.
Apie: Du broliai (Ethan Hawke ir Philip Seymour Hoffman) susiduria su skirtingo dydžio finansiniais poreikiais – vieną iš pradžių išgelbėtų ir 2000 $, kitam negaila avansu tiek duoti, kad prasukus nešvarų reikaliuką susigrąžintu šimeteriopai daugiau. Deja, elementarus, iki detalių apskaičiuotas bei nekaltas nusikaltimas išvirsta į aplinkybių ir pasėkmių košmarą, kuris paliečia kiekvieną su juo susijusį asmenį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=8Jhrxn7QVDc
Kodėl žiūrėti?
Režisūra. Filmo režisierius jau gyva kino legenda – 84 sulaukęs Sidney Lumet išgarsėjo dar 1957, kai kino ekranus pasiekė debiutinis jo darbas „12 Angry Man”, pelnęs „Oskaro” nominaciją už režisūrą ir nusėdęs geriausiai imdb lankytojų vertinamų filmų topo devintoje vietoje. Tačiau amžius talento dar nepasiglemžė ir jo naujausias darbas kalba tiek pat aktualia kalba, kiek ir mūsuose geriau žinomo kino veterano Clint Eastwood darbai.
Vaidyba. Visada minimas, kaip sugebantis pritraukti geriausius aktorius, Sidney Lumet nepasikuklina sukviesdamas visą Holivudo elitą: net du šiemet „Oskarui” nominuotus veikėjus Philip Seymour Hoffman ir Marisa Tomei bei Albert Finney ir Ethan Hawke. Turint omenyje, kiek yra persipinę veikėjų gyvenimai ir koks svarbus filmo dramatizmui yra jų santykis, vaidyba čia aukščiausiam lygmeny. Daugybė nominacijų kategorijoje „geriausias aktorių kolektyvas” tai tik patvirtina.
Scenarijus. Tuo atveju, jeigu filmas nepatiks, gali atsirast noras kaltę suverst scenarijui – vienas šūvis, o paskui viskas ritasi žemyn. Bet taip tikrai nėra. Pradedant įtikinamais dialogais, baigiant mažais netikėtais siužeto vingiais, kurių fatališkumas su beviltiškumo užtaisu ne gąsdina, bet ima isteriškai juokint, tai nėra „tiesiog” scenarijus įvilktas į gražią, nelinijinio pasakojimo formą. Taip, jeigu istoriją papasakotum iš vienos perspektyvos, ji nublanktų, bet tam ir yra režisūrinis sprendimas šokinėjant laike viską perteikt kiekvieno herojaus akimis atskirai, taip leidžiant išgyvent ne vieną, bet kelias stiprias dramas.
Reziume. „Before the Devil Knows You’re Dead” įsuka. Nors filmas pakankamai dinamiškas jau scenarijaus lygmenyje (tema, nelinijinis pasakojimas), Philip Seymour Hoffman pasiutimas ir bandymas vis labiau nužmogėjant suvaldyti situaciją vertas atskiro trilerio. Filmo beviltiškas fatališkumas vienus privers juoktis, kitus nugramzdins į juodą nuotaiką, bet tai nėra juostos tikslas – visame šiame degradavime svarbiausias yra žmogus ir žiūrovo nuomonė apie jo pasirinkimus.
NUORODOS:
http://www.imdb.com/title/tt0292963/
Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…
Norėčiau, kad šį kart ši tezė netiktų šiam naujam maestro filmui. Mat pripažintam Holivudo meistrui šiandien vis paminimas S.Macaitis prikalbino „nejaučiančio kino plastikos” autoriaus etiketę. Kiek teko matyti senesnių jo filmų, šis verdiktas mano požiūriu, pasiteisindavo…
O ką tai reiškia žmonių kalba? Čia be ironijos klausiu.
Žmonių kalba reiškia, kad žiūri ir nematai malonumo. Sausi dialogai ekrane. Ilgai maniau, kad čia tik man taip nesižiūri pripažinto aso filmai, bet kai a.a. Saulius išreiškė diagniozę, aprimau… ;)
Na ne, čia tikrai ne tas atvejis :)
Na, „12 angry man” tai buvo kazkas toookio. turbut pirmas detektyvas per pastaruosius kelis metus, kuri ziurejau gaudydamas kiekviena zodi, kiekviena judesi, ir tam pakako keliu pirmu filmo minuciu. paskui pagauni save – blyn gi viskas vyko veik vienam kambary, pora valandu, nieko lyg ypatingo, bet viskas taip dokumentiska, kad negali nepatiket.
reiks pabandyt ir sita, bet tik po „Dog Day Afternoon”
del Sauliaus, jei gerai pamenu ir „12 angry man” jis idejo i savo simtuka, bet atsiliepimas buvo daugiau skeptiskas, nei panegiriskas. bet visgi – idejo
Tas atvejis. Vaizdas ekrane tarsi plaukia kaip muzikoje legato. Arba trūkčioje nuosekliai. Pas Lumetą žiūri į vaizdą, o reginio nėra. Aišku, su siužeto pasakojimu, intriga ten viskas tvarkoj. Todėl amerikiečiams ir gerai. Rentė filmus tai kokybiškai jis.
Gerai, kad offca priminė jo klasiką. Tuomet, matyt, jo forma kitokia buvo. S.Macaitis leptelėjo apie XXIa. jo darbus, kurie, matyt, gerokai įkyrėjo…
Taip, pažiūrėjus tokius kaip „Šuniška popietė”, suvoki, kad žiūri labai kokybišką kiną, su fenomenaliu aktoriavimu. Bet atmintį kaip toks iškilus kinas, kaip kokie „Vidurnakčio kaubojus” (J.Schlesinger), „Grįžti namo” (Hal Ashby), „Ilgas atsisveikinimas” (R.Altman) ar panašūs, atmintyje nelieka. Lumetas man pasibaigė po Verdikto, kuris irgi labai įdomus, bet pilna jame ir to „sausumo”. Jei ne fenomenalusis Paul Newman…
Puikiai žiūrisi, atsipalaiduok.
Apie šitą filmą nekalbėjau. Jei geras, tai gerai…
Patikrinau – S.Lumeto filmo nėra S.Macaičio knygoje „100 žymiųjų pasaulių filmų”.
pauliau, nauja rubrika pradedi su c kategorijos trileriu, kuri eimutis is eliksyro prakisa tiems bukiams, kurie praso ‘ko nors gero’?
silpnas, net gi prastas filmas, lumet seselis – ko noreti, sita filma kure turedamas 80+ metu
Vadink, Jonai, kaip tik nori. Tau šešėlis, o kai kam atrodo, kad jis net kūno tam šešėliui padaryt neturėjo. Žinai, skonio skirtumas – man patiko ir net sugebėjau išspaust keletą žodžių kodėl.
Ir ne amžius čia gal svarbiausia – tik 5-iais metais jaunesnis Clint Eastwood anei kiek nedaro silpnesnius filmus, nei prieš kokius 15-a metų…
Svarbiausia yra nenusišnekėti :) Tada nereiks nei metų skaičiuot, nei raidžių filmam skirt. Dabar pažiūrėjau, tai retas filmas tiek gerų kritikų atsiliepimų susirenka:
http://www.metacritic.com/film/titles/beforethedevilknowsyou%27redead?q=before%20devil
pasiziurejau beveik iki galo. deja… boooooring. labiausiai nervino tas nuolatinis laiko atsukinejimas. nu kokio velnio kiekviena scena ziureti po tris kartus? kai pats savo mintimis jau seniai esi nukeliaves i prieki ir lauki, kas bus toliau. aisku, matomai mintis ta, kad cia viskas turi but labai painu, siuzetas sudetingas ir tie atsukinejimai vis atskleidzia kazka naujo. nu bet kad taip nera! siuzetas aiskus nuo pirmos minutes, o filmas paprastas kaip 3 kapeikos ir dar jo letas kaip nemunas veiksmas stabdomas kas 5 minutes. nu pvz kam tas laidotuves ziureti 4 kartus?
kitas dalykas, kad nematau cia jokios dramos. herojai pacioj filmo pradzioj jau turejo nusizudyti, nes ju gyvenimai tokie sudini. po pagrindinio „ivykio” jie dar truputi pablogeja. nu ir ka?
zodziu, fail:) tikiuosi, ghost town bus geresnis:)
Nebus geresnis, nes šis labai geras. Nusišneki sakydamas, kad siužetas paprastas, kaip trys kapeikos, nes filmui prasidėjus net negali nutuokti, kuo jis baigsis, nusišneki sakydamas apie bereikalingą laiko atsukinėjimą, nes tai ne laiko atsukinėjimas, bet perspektyvos keitimas. Lėtas, kaip Nemunas veiksmas.. Na, čia jau gal ir nustosiu komentuot kiekvieną iš piršto laužtą teiginį…
gal gali man paaiskinti, ka reiskia is pirsto lauztas teiginys kalbant apie meno kurini?:) zinoma, as kalbu nusisnekejimais, o tu delioji objektyvius postulatus. keista ir juokinga sulaukti tokios pozicijos is apie mena kazka ismanancio zmogaus (bent taip as maniau). na, as bent jau argumentuoju..
o kalbant apie ta laiko atsukinejima, tai nematau as ten jokios kitos perspektyvos, nu nematau. matau tik pakeista kameros rakursa, kas perspektyvos, deja, automatiskai nepakeicia. siame filme ivairios perspektyvos man matomos ziurint scena ir viena karta, o dar karta pirstu rodyti man nebutina ir kelia nuoboduli. tau, matyt, kitaip.
Tai tau, matyt, pakaktų mono filmo, kur herojus juodoje scenoje pasakotų, kas jam nutiko. Čia gi yra kitoks priėjimas, bandant parodyt, ką tuo pačiu metu išgyvena skirtingi herojai, kaip tai, kas įvyko atrodo iš jų perspektyvos. Negalima tokio filmo žiūrėt, kaip detektyvinės istorijos, kur svarbiausia atspėsiu-neatspėsiu, kuo viskas baigsis – čia akcentuojama kiekvieno herojaus drama. Kiekvieno. Drama. Ne buch-bum-bach apiplėšimo istorija, bet žmogiška drama, kurią išgyvena kiekvienas individualiai. Jeigu svarbiausia yra, kas po ko įvyks ir, kad kuo greičiau baigtųsi, jog galėtum valgyti kitą filmą, tuomet taip, šitie Sidney Lumet žaidimai su forma yra tušti, neįdomūs ir beviltiškai gadinantys filmą.
Tai nutariu pažiūrėti, tai perskaitau besitvirtinančią turimą patirtį apie šį režisierių. Nebeaišku :)