Įdomu, kad apibūdinus José González (vienas vaikinas, akustinė gitara, faktiškai jokių pašalinių garsų), galvoje gali pradėti girdėti ir Nick Drake, ir Elliott Smith, kai realiai juos visus tik gitara ir tesieja. José ima klasikinę gitarą, užsideda metalines stygas ir brūžina, tampo stygas, kartais sukeldamas tokį psycho triukšmą, kad tai tampa niekaip nepanašu į kitų dviejų čia minimų veikėjų dažnai sentimentaliai skambančius kūrinius (gerai, Elliott Smith tai mažiau taikoma). Gražių žemų natų (kaip „Heartbeats”) netrūksta ir rugsėjo 25 d. pasirodysiančiame naujajame Gonzálezo albume „In Our Nature”, bet vargiai tai tykus, ramus albumas. Paragavimui švedas išleidžia dvi pristatomasias dainas susietas vaizdiniu sprendimu:

„Down the Line”:

ir „Killing for Love”:

Dar prieš pasirodant klipams, Interviu „Pitchfork” José González pasakoja: „Jie paremti pieštine Jim Woodring istorija apie veikėją Manhog (Žmoguskiaulė), kuris (savaime suprantama!) yra pusiau žmogus, pusiau kiaulė. Jam susitrenkus galvą prasideda haliucinacijos, jis tampa labai dvasingu ir visur ima matyti ženklus. Kai pamato mane, pradeda garbinti. Aš tiksliai net nežinau, ką darysiu.” Nieko tu José nedarysi – būsi savimi ir grosi gitara.

Bendras įspūdis apie „In Our Nature” panašus kaip ir perklausius jo debiutą. Ta pati formulė. Net įdėtas „koveris” – „Massive Attack” daina „Teardrop”. Kol neatsibodo – gerai.

http://www.myspace.com/josegonzalez

http://www.jose-gonzalez.com/