G. tradiciškai ruošiasi Positivus festivaliui ir skaito tai, kas parašyta mažesnėmis raidelėmis. Taip, jaunimui ELLIE GOULDING, JOHN NEWMAN, GRIMES turėtų būti pažįstami, kaip ir vyresnio amžiaus piliečiui – AIR ir IGGY POP, tačiau jeigu ne kasdien draugauji su muzika, kai kurie mažiau reklamuojami vardai gali nieko nesakyti ir jų pasirodymo metu gali nuspręsti verčiau sukrimsti kebabą. Kad taip neatsitiktų, baksnoju pirštu į 10 atlikėjų, kurių pats jubiliejiniame festivalyje norėčiau nepraleisti.

Visų pirma – RICHARD HAWLEY, kurį mėgstama pristatyti kaip „grojusį su Pulp”, bet tai nieko nesako. Hawley turi fantastišką už širdies griebiantį intymų vokalą ir moka kurti jausmams skirtus tekstus. Žinoma, tokia muzika labiau tinka kamerinei aplinkai (nedaug trūko, jog praeitų metų vien dėl jo būčiau aplankęs Londoną), tačiau Hawley su grupe geba ir paspartinti tempą. Tiesą sakant, tai asmeniškai pats laukiamiausias festivalio atlikėjas. Po M83.

Antruoju numeriu pasižymiu amerikiečius MERCURY REV. Šie svajingą lengvai psichodelizuotą muziką, pagražintą „šiukšlyno vaikų” verksmingu vokalu, jau groja daugiau nei 25 metus ir liūdna, jog daug kas jų nė negirdėję. Tokiems siūlau pradėti nuo albumo „All Is Dream” – jo turėtų pakakti, tam, kad Mercury Rev taptų viena mėgiamiausių grupių. O tai, kad amerikiečiai groja senajame žemyne yra puiki reta proga juos išgirsti ir pamatyti gyvai. Tiesa, reikia pripažinti, jog Mercury Rev muzika neskirta festivaliniam šėlsmui, bet poilsiui tarp pušų turėtų būti labai tinkama.

SAN FERMIN tikriausiai nepavyks gyvai išgirsti, nes gros jie pirmieji didžiojoje scenoje pačią pirmą festivalio dieną. Nuo 17 val. Kiek gaila, nes šių amerikiečių albumas „Jackrabbit” buvo tarp mano praeitų metų pačių klausomiausių ir mylimiausių. Jei jau būsite festivalio teritorijoje – nepraleiskite.

Salyginai ankstokai (18:15 val.) su šviesa pirmąją dieną ant scenos lips kvartetas iš Londono ARTHUR BEATRICE. Vis griežtėjantis, bėgantis nuo The XX minimalizmo ir labiau artėjantis prie Florence & the Machine vokalinės jėgos grupės garsas ir stiprus Ella Girardot vokalas rodo, jog jaunas kolektyvas dar tebeieško savo skambesio, bet ją klausyti jau yra malonu ir verta. Juolab, kad ir šiemet pasirodęs albumas „Keeping The Peace” yra tikrai labai geras.

MINOR VICTORIES – savotiška supergrupė iš Slowdive, Editors, Mogwai narių. Jau turi visai neblogą debiutinį albumą, o ir festivalyje shoegazerių nėra per daug, tai Rachel Goswell užu mikrofono tikrai sueis gerai.

LIIMA dėmesį atkreipė po nuostabaus takelio „America”. Debiutinis albumas gavosi kiek netolygus ir per daug eksperimentinis, bet muzika sudėliota įdomiai. Tokie jie ir gyvuose pasirodymuose. Bet gi čia praktiškai visas danų Efterklang, tai nieko kito ir negalima tikėtis.

Džiuguma, jog šiemet Positivus turi nemažai vardų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dar vieni, kuriuos jaunimas greičiausiai žino ir tikrai norės nepraleisti yra CIGARETTES AFTER SEX. Grupė išpopuliarėjo praktiškai su vienu gabalu – „Nothing’s Gonna Hurt You Baby”. Nuostabi melancholiška muzika, tik gaila, kad toks ankstyvas pasirodymo laikas (sekmadienis, 17:45). Cigarettes after sex daug įspūdingiau klausosi tamsumoje.

THE VERY BEST – švedų ir malaviečio kompanija į ausis pateko dar 2008-aisiais ir niekur iš ten nenori dingti. Stebina tokių grupių atradimas tarp Ellie Goulding ir Years & Years, bet tame ir Positivus gerumas, jog nesiorientuoja vien meinstryminius atlikėjus. The Very Best – fantastiškas vasariškos energijos užtaisas su afrikietiškais ritmais.

Prieš šešerius metus CHARLES BRADLEY dažnokai sukosi mano grotuve, trumpai brūkštelėjau apie tai G., o šiemet šis Amerikos funk, soul and R&B dainininkas su grupe HIS EXTRAORDINAIRES gyvai lips ant „LATTELECOM” scenos.  Abejoju, ar tą dieną bus labiau įsijautęs į savo atliekamą muziką dainininkas. Pažiūrėkite kelių metų senumo Bradley pasirodymą.

Danai CHOIR OF YOUNG BELIEVERS gali būti žinomi tiems, kurie matė serialą „Tiltas” (Bron / Broen) – jų gabalas „Hollow Talk“ skambėdavo kiekvienos serijos pradžioje. Šiemet grupė išlaido geriausią savo istorijoje albumą „Grasque”, kurį ir pristatys festivalio metu. Albumas rodo, jog grupė renkasi sudėtingesnės muzikos kelią. Vietomis jis kiek vargina, vietomis labai stebina. Bet kokiu atveju, išgirsti gyvai bus smalsu.

O be viso šito kaip ir kasmet dar bus scenų, kuriose tarp lietuvaičių THE ROOP, MARKO PALUBENKO, DADDY WAS A MILKMAN, FINGALICK & VAIPER tikrai bus tokių naujų, dar kylančių žvaigždžių, kurios kitais metais tikėtina gros jau didžiosiose scenose. Kaip, pavyzdžiui, šiemet SUPER BESSE.

Žodžiu, bus ką veikti.