Jeigu šitą post-roko grupę atvežtų į Lietuvą, tai matyt susirinktų didelis būrys gerbėjų. Na, kokie dvylika-keturiolika, ir tarp jų aš su užmerktomis akimis.
Norėčiau, kad pradėtų groti nuo „Solen Har Forblindat Mig“: tada aš, ištiesęs į šonus rankas, sukčiausi saulėtoje vešlioje pievoje, o saulės spinduliai ir ramunių žiedai kristų iš dangaus ant manęs ir šnabždėtų ne „myli-nemyli“, o „skęs skęsk skęsk … manyje…“, o aš ir skęsčiau…

Tas stebuklingas žodis Švedija, iš kurios tikrai nesitikėjau instrumentinio post-roko. Dorena ir šių metų albumas „Holofon“, kuriame septyni vienas už kitą gražesni kūriniai, ir tarp jų gražiausias „I Huset Jag Vaxte Upp“, kurio gitaros akordai pradžioje skamba lyg tuoj tuoj Chris Isaak uždainuos „Wicked Game”. Toliau skaityti DORENA – Holofon [Inget, 2009] →