MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (3 dalis – „Lietuviškos produkcijos vertė”).

Muzika

Tęsinys. Pradžia – čia.

LIETUVIŠKOS PRODUKCIJOS VERTĖ

Lietuviškosios muzikos įrašus galima skirstyti į du etapus: prieškario ir pokario.

Kipro Petrausko, Danieliaus Dolskio, Antano Šabaniausko, Viktoro Dineikos ir daugumos kitų lietuvių prieškario įrašai šelako plokštelėse buvo daromi Anglijoje („His Masters Voice“), Vokietijoje („Odeon“, „Vox“), Rygoje (“Bellacord Elektro“) ir Kaune, firmų „Odeon“ (1924 m.) ir „Columbia“ (1931 m.) įrengtose studijose. Yra žinoma, kad iki 1940 m. lietuviškas šelako plokšteles įrašinėjo 14 firmų, kuriose iš viso buvo įrašyta per 2000 lietuviškų plokštelių. Šiandien didžiausią jų kolekciją, pagrinde sudarytą iš A. Motiekos perduotos kolekcijos, turi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vertingiausios iš minėtųjų yra Vokietioje leistos plokštelės, kurių matricos kartu su įrašų gamyklomis buvo susprogdintos per Antrąjį Pasaulinį karą. Senosios lietuviškos šelako plokštelės turi neįkainuojamą vertę ir yra tikras raritetas, už kurį galima prašyti ne vieno šimto lito, tačiau situacija tokia, kad pardavėjų nėra, nes abejojama, kad dar jų būtų išlikę. Anot A. Motiekos: „pavyzdžiui, Antano Šabaniausko 1933-34 metų „Columbia“ firmos įrašytų trijų plokštelių ne tik neįmanoma gauti, bet niekas net nežino, kas juose įrašyta: tik pagal katalogus aišku, kad tai Šabaniausko įrašai“. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (3 dalis – „Lietuviškos produkcijos vertė”). →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”)

Muzika, , , , , , , , , , ,

(tęsinys, pradžia – čia)

TAI KIEK GI KAINUOJA?

Vertinant muzikos įrašų kolekcijas svarbu suprasti, kad atskirų įrašų verčių suma retai kada sutaps su visos kolekcijos ar jos dalies verte. Taip yra todėl, kad pavyzdžiui, vienos grupės diskografija be vienos retos plokštelės gali būti verta tiek, kiek – ta viena reta plokštelė, kurio trūksta. Plokštelės turėtų būti renkamos tikslingai: tam tikro muzikos stiliaus, laikmečio ar tam tikro atlikėjo. Klaidinga manyti, kad turint pinigų, nusipirksi iš muzikos įrašų parduotuvės kelis tūkstančius skirtingų albumų ir per dieną tapsi kolekcionieriumi. Didžioji dalis taip įgytų plokštelių bus tokios, kurių niekam nereikia, ir už jas niekas neduos net trečdalio sumokėtos kainos. Įrašų kolekcijos vertė – ne kiekis, o renkamos muzikos kokybė, leidimų retumas, limituoti leidimai, plokštelės su autografais, pilnos diskografijos ir t.t. Visgi kolekcionavimas prasideda dažniausiai įsigyjant pavienius egzempliorius, o ne iš karto visą diskografiją. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”) →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (1 dalis – „Filofonistai”)

Muzika, Vinilas, , , , , , , , , , ,

Mažai kur sutinkamas terminas „filofonistas“ kilo iš dviejų graikiškų žodžių; philos – bičiulis, mėgėjas, phileō – myliu, mėgstu ir phōnē – garsas, kas sudėjus reiškia garso įrašų mėgėją, kolekcionuotoją.

Onorė de Balzakas prieš pusantro amžiaus paleido sentenciją, kad „Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa”. Šią tiesą tik jau kitais terminais linksniavo ir tebelinksniuoja psichoanalitikai, anot kurių kolekcionavimas atlieka kompensacinę psichologinę funkciją (sublimacija), yra gyvenimo tikslo ar prasmės pakaitalas, o įvairius daiktus kaupiantis asmuo yra eilinis ligonis, kuriam pasireiškia Diogeno sindromas. Nežinia, ką šiuo klausimu pasakytų tokie visuomenėje žinomi „ligoniai“ kaip Stasys Brundza, Edmundas Armoška, Vidmantas Staniulis ar Gitanas Nausėda, kurie turi sukaupę nemažą krūvą, vieniems – nenaudingo šlamšto, kitiems – neįkainojamų vertybių. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (1 dalis – „Filofonistai”) →

Pajūryje ir sostinėje – akustinis štormas iš Suomijos / Laimėk 3 kvietimus.

Anonsai. Naujienos


Jau ketvirtą kartą Lietuvoje koncertuosiantis Alaska Kalanen be savo metalinės gitaros bliuzo šį kartą su savimi atsiveža vieną įdomiausių Suomijos gitaros virtuozų Petteri Sariola bei lūpinės armonikėlės meistrą Jay Sinister. Vilniečiai „Artistuose” muzikantus galės pamatyti nemokamai (sako vilniečiai tapo tokiais pižonais, kad nė lito nebesukrapšto – ar tai tiesa?), Nida savaime yra gerai, o klaipėdiečiams padovanosim tris kvietimus (užduotis – įrašo apačioje). Toliau skaityti Pajūryje ir sostinėje – akustinis štormas iš Suomijos / Laimėk 3 kvietimus. →