„Garbanotą bosistą” ar, tiksliau, dalį jų, pirmą kartą išgirdau akustiniame amplua viename privačiame vakarėlyje. Buvo labai labai intymu, gražu, nebanalu ir atmosferiška. Žinoma, skambėjo visai kitaip, nei tada, kai jie su gitaromis ir kitais elektriniais įrenginiais imasi kurti pilnos sudėties pasirodymą.

Taigi, kovo 8-oji, „Loftas”, stalelis su tulpėmis ir gvazdikais, kurių niekam nereikėjo, tirštai jaunų žmogėnų (tikrai mažiausiai keturiskart daugiau nei buvo „Glasvegas”) ir neaiški „Garbanotuosius” apšildanti grupė. Pastaroji, kol nepasikeis pavadinimo, tikrai liks neaiški, nes net keliskart matęs afišą nė vieno jų pavadinimo žodžio nepamenu. Iš pradžių tie „neaiškieji” supliekė tokį visai padorų ir nekuklų folk’n’rolą, bet po pirmųjų dviejų gabalų daugiau jokio kozirio iš rankovės nebeištraukė. Toliau skaityti [kaip man atrodė:] GARBANOTAS BOSISTAS @ „Loftas”, Vilnius, 2014-03-08 →