Žymų Archyvai: Švedijos

DORENA – Holofon [Inget, 2009]

Albumai, , ,

Jeigu šitą post-roko grupę atvežtų į Lietuvą, tai matyt susirinktų didelis būrys gerbėjų. Na, kokie dvylika-keturiolika, ir tarp jų aš su užmerktomis akimis.
Norėčiau, kad pradėtų groti nuo „Solen Har Forblindat Mig“: tada aš, ištiesęs į šonus rankas, sukčiausi saulėtoje vešlioje pievoje, o saulės spinduliai ir ramunių žiedai kristų iš dangaus ant manęs ir šnabždėtų ne „myli-nemyli“, o „skęs skęsk skęsk … manyje…“, o aš ir skęsčiau…

Tas stebuklingas žodis Švedija, iš kurios tikrai nesitikėjau instrumentinio post-roko. Dorena ir šių metų albumas „Holofon“, kuriame septyni vienas už kitą gražesni kūriniai, ir tarp jų gražiausias „I Huset Jag Vaxte Upp“, kurio gitaros akordai pradžioje skamba lyg tuoj tuoj Chris Isaak uždainuos „Wicked Game”. Toliau skaityti DORENA – Holofon [Inget, 2009] →

Dienos daina: Loney, Dear – „Airport Surroundings”.

Dienos daina, ,

Pradedu kaupti šių metų perliukus iš Švedijos. Pirmasis – „Loney, Dear” su nauju albumu „Dear John”. „Loney, Dear ” šiemet turėtų lydėti A.Bird’ą pristatantį savo „Noble Beast”. Gal kažkam nuskils vienu šūviu nušaut du zuikius.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=RwmPACtcITg#

Mėgstantiems kokybiškesnį garsą, ir norintiems sukti repeatu, prašom užeiti čia.

HELLSONGS – Hymns In The Key Of 666 [Despotz Records, 2008].

Albumai, Muzika,

dftgAr pamenate, kaip stebuklingai minkštai ir maloniai susiklausė prancūzų projektas Nouvelle Vague? Seni geri gabalai bosanovos ritmu – kažkas panašaus į tai, iš ko bando lietuvaičiai pelnytis po pavadinimu „Atsitiko“. Jauna Švedijos (jau nebesistebiu) grupė Hellsongs daro tą patį, tik kitokiu stiliumi, kurį melomanai jau praminė lounge metal.

Dar negirdėtas darinys, lounge metal, slepia dvigubą reikšmę:
1) senų metalo grupių (tokių kaip Black Sabbath, Judas Priest, Iron Maiden, Megadeath ir kt.) hit‘ų pergrojimas lengvu popietės priešmiegio stiliumi, – t.y. iš hard padaromas soft; 2) moteriškas minkštas lyrinis sopranas (a la Heather Nova, Tori Amos, Kate Bush) kontrastuoja su akustiniais instrumentais grojama muzika, kurios skambėjimo pagrindas žemi registrai su minimaliai paspalvintais aukštesniais tonais – taip išgaunamas įspūdis, lyg dingus elektrai, metalistai brazdina turimais instrumentais ir leidžia padainuoti nekaltai, į garažą užsukusiai abiturientei.

Nėra ko stebėtis, kad toks minėtų stilių suplakimas, parinktų dainų interpetavimas ir dar folk bei country aksesuarų pridėjimas Hellsongs albume „Hymns In The Key Of 666“ skamba lyg naujas vėjo gūsis šiandieninėje muzikos kakofonijoje. Toliau skaityti HELLSONGS – Hymns In The Key Of 666 [Despotz Records, 2008]. →