TOP OF THE LAKE (rež. Jane Campion, 2013-2017)

Keistas, tik septynių dalių mini serialas, kurį laisvai galima spoksoti ir kaip ilgesnį filmą.

„Top of the Lake“ prasideda nuo scenos su jaunute mergaite, stovinčia ežere ir akivaizdžiai ketinančia skandintis. Ją išgelbėjus paaiškėja, jog dvylikametė laukiasi. Jos tėvas tuo tarpu aplanko prie ežero konteineriuose apsigyvenusią moterų grupelę, besistengiančią susitvarkyti savo gyvenimus ir atgauti vidinę harmoniją gamtos apsuptyje. O detektyvė Robin, komandiruota į atkampų miestelį, savo gimtinę, imasi narplioti tokį miestelio bei asmeninių paslapčių kamuolį, jog maža nepasirodo.

O šią kriminalinę dramą reikėtų pamatyti dėl kelių priežasčių.

Viena jų – Elisabeth Moss, kuriai „Reklamos vilkuose“ progų atsiskleisti nėra per daugiausia, o čia ji groja pirmuoju smuiku ir groja tobulai. Jai lygiaverčiai pritaria kiek mažiau girdėtas ir matytas karštakošis Peter Mullan bei retkarčiais į kadrą patenkanti su kosmosu besikalbanti Holly Hunter.

Kitas dėmesį traukiantis asmuo, ne taip dažnai, dovanojantis naujų kadrų – Naujosios Zelandijos režisierė Jane Campion, garsiojo „Pianino“ kūrėja. Serialą ji ir režisavo, ir scenarijų kūrė, tad akis paganyti tikrai yra kur. Australijos ir Naujosios Zelandijos peizažai gniaužia kvapą ir prašosi didelio kino teatro ekrano. Campion turėtų būti apdovanota už savo šalies reklamavimą, nes aplankyti ją po šio serialo noras tik padidėjo.

„Top of the Lake“ siužetas su keistais personažais ir slogiais istorijos posūkiais primena „Žmogžudystės“ ir „Tvin Pykso“ atmosferą. Tik pirmoji serija kiek vangokai užsukta, galima apsigauti manant, kad tiesiog dar viena dingusio vaiko kriminalinė pasakėlė, tačiau vėliau reikalai įsibėgėja, netrūksta nei intrigos, nei įtampos, nei meniškumo. Ir, nors detektyvine prasme viskas jau paaiškėja serialui įpusėjus, tai žiūrėjimo malonumo nesumažina.

Taigi, jei akims ir protui reikia atmosferinio, kinematografinio ir aktorinio reginio, tai „Top of the Lake“ yra pats tas.

Antrasis sezonas, pavadintas Top of the Lake: China Girl, kaip ir neturėjo pasirodyti – Jane Campion po pirmojo pabaigos sakė, jog viskas čia logiškai baigta ir tai yra tiesiog mini serialas, apie kurio tęsinį nėra ko kalbėti. Tačiau šįkart suveikė dėsnis „niekada nesakyk niekada“ ir po pusantrų metų Campion jau kalbėjo kitaip, o per 2017-ųjų Kanų kino festivalį jau buvo galima pamatyti ir naująją istoriją, kurios veiksmas iš Naujosios Zelandijos persikelia į Australiją. Ten dirbti atvyksta detektyvė Robin Griffin (vaidinama Elisabeth Moss), nes ten gyvena jos pagimdyta ir kitiems tėvams auginti atiduota duktė. Ten vyksta ir keisti įvykiai, susiję su emigrantėmis prostitutėmis iš Azijos, kurių vieną, sugrūstą į lagaminą, išplauna vandenyno bangos.

Kinų mergaitės detektyvinė istorija tokia šiaip sau, ne prasta, bet kvapo negniaužia ir dėmesio nekausto. Čia kaip ir pirmajame sezone viską valdo Moss personažas ir aktorystė, jos niekur nedingusi praeitis paliktos dukros pavidalu ir niekaip nesiklostantys nauji santykiai, murkdantys į nepakeliamą depresiją. Prie visumos savo ranką prideda ir ne mažiau keista jos naujoji darbo partnerė („Sostų žaidimuose“ į akį kritusi Gwendoline Christie) bei liguistai iškrypusi bordelio gyventojų kasdienybė.

Unikalūs personažai, genialūs aktoriai (tarp kurių ir prabangioji, niekada nepavedanti Nikole Kidman), atmosferinė visuma kaip ir leidžia sakyti, kad „China Girl“ yra verta akių ir laiko, tačiau Campion šįkart lengvai sugrybavo su charakterių atskleidimu: visuma gavosi tokia štrichinė, kupina keistenybių, iki galo nepasakomos esmės, stebinančių scenų (jos tikrai tokios ir dažnai nepatogios, nes kūrėjos visiškai negaili savo veikėjų ir net neleidžia tikėtis geros pabaigos), tačiau dažnai pagalvodavau, kad tas ypatingumas čia sukurtas tik dėl žiūrovo šokiravimo, ypatingumas vardan ypatingumo, bet ne dėl būtinumo, noro pagrįsti vieną ar kitą veikėjo poelgio motyvą, psichologinės gelmės.
PS. Beje, „China Girl“ drąsiai galima žiūrėti ir nemačius pirmojo sezono, nes ryškių siužetinių sąsajų neturi.

1 komentaras

  1. Pažiūrėta… įspūdis??? – gerai, kad prieš keletą metų mačiau pirmąjį sezoną, nes dėl šiojo, būčiau serialą „nurašęs“. Net ir Nicole Kidman vaidybą jo neišgelbsti. Ir tai nesusiję su aktoriais ar jų vaidyba, tiesiog pati filmo linija – istorija – nieko doro, o ir Australijos paplūdimio vaizdai niekad nepakeis Naujosios Zelandijos peizažų. Jei trumpai, tai neišėjo į tą pačią upę (tiksliau ežerą) įlipti du kartus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.