Yra tokia Žemė, Žemėj – Europa, Europoj – Latvija, Latvijoj – Ryga, Rygoj – Andrejsala, o pastarojoj vyko 2007-ųjų SKAŅU MEŽS. Toks festivalis muzikos; galvojom, kad iš didžiųjų raidžių. Į jį patekt gali tik kantriausi žmonės, ilgai ieškoję pigaus transporto, per lietų pėsčiom nukulniavę iki autobusų stoties, vakare atsidūrę kaimynų sostinėje ir pliaupiant į gerklę alui bei tvyrant smagiam orui kartu su netyčia pasigautais norvegais galų gale nuvykę į Andrejsala. Toks gabalėlis, labai patogiai atsidūręs visai netoli centro, apsuptas Daugavos ir geležinkelio. Taigi, kitais metais, manau, rasit.
Pirmąjį vakarą beviltiškai skubėjom į Planingtorock, freaky britės koncertą ir beviltiškai spėjom, nes beviltiškai viskas vėlavo. Ji staipėsi, kraipėsi, užsidėjo kaukę, nusiėmė kaukę, jos plaukai, nors ir juodi angliukai, šoko kaip Pepės Ilgakojinės. Ji dainavo daug geriau nei galima girdėti čia. Jai mes uždėjom didelį gauruotą pliusą ir nulindom gert šaltos arbatos, alumi vadinamos. Aplink buvo tiek lietuvių, kad slėptis bėgom pas mistinius norvegus Killl, neišleidusius nei vieno albumo ir koncertuojančius 2-3 k. per metus. Kažkur sapnavau, kad keturi grupės nariai turi savo projektus/grupes ir susirenka patriukšmauti laisvalaikiu (neprimena Animal Collective? Nea). Kadangi jie skambėjo daug blogiau nei galima girdėti čia, kartu su puse salės ausų tausytojų patapom rūkaliais. Po to sugūžėjom vidun, kai pasirodė beprotis kanadietis Aaron Funk aka Venetian Snares. Koncerto metu ir po jo galvojau, kokiu gi būdu man galėjo patikt jo 2005-ųjų albumas “Rossz Csillag Allat Szuletett”, nes Rygoje jis skambėjo truputį geriau nei čia, bet ne taip gerai kaip norėtųsi. Rusai turi gerą žodį, kurį naudojame žargone, – “žostkas”. Ir tai buvo net ne d’n’b/jungle, bet sakyčiau drumcore/junglecore, nes visko buvo daug. Ir tai nebuvo gražu, atleiskit. Kas čia dar liko pirmai dienai? Kažkoks prancūziškas dėdė Martin Wheeler, kurio turbūt niekas nesuprato, mes nebuvom išimtis. Na, o pabaigai mūsų ausis pradžiugino tautiečiai Dublicate, groję visiškai ne laptopais, kaip kažkada teko juos pačiupinėt Gravity klube, o bosine gitara, būgnais ir, na, tik vienu laptopu :) Po didelės triukšmo perkrovos ausys atsigavo, galvos kinkavo, alus kunkuliavo. Kaip 5.00 ryto – labai tiko.
Boom – sprogsta galvos nuo garsų, kažkada beveik vėlai vakare atgavę sąmonę vėl traukiam į mišką, nes mūsų turi laukti dar didesni vardai. Kita diena – kita nuotaika. Jaučiamės labai blogai, gal todėl mūsų nesužavi „the coolest Estonian group” Stella, atrodę kaip barbių parodija su savo disco-punk. Mergaičių šou keičia išgirti libaniečiai Mazen Kerbaj & Raed Yassin & Sharif Sehnaoui, kurių dorai net nematėm, nes jie nusileido nuo scenos į būrį klausytojų ir atsisėdę kažką barškino. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip šliurpiu arbatą. Kažką panašaus gal atrasite čia? Apmaudu, kad negirdėjom šitų piliečių ir nepadoriai kiurksojom ant žemės. Galbūt todėl mus staigiai iškrapštė lauk (tiesiogine prasme) kitas beprotis amerikietis Prurient. Jei neįsivaizduojate, kaip atrodo žmogus paleidęs visiško triukšmo mašiną, nusisukęs nuo scenos, pusnuogis, bekratantis galvą ir kažką rėkiantis į mikrofoną, tai prašau. Jei yra kažkas baisaus, tai yra Prurient :) Tačiau festivalis buvo puikiai subalansuotas, ir Antikristą pakeitė Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Vardų neminėsim, jie kaip iš knygų. Jie ir patys knygos – the Books. Turbūt daugiausia aplodismentų susilaukę atlikėjai, kurių gerbėjais patapome ir mes. Jie tokie nuoširdūs, tokie paprasti, nudžiuginę akustika vs. elektronika ir į namų vaizdelius panašiais vizualais, ech.. Ne pati geriausia transliacija, bet prašom ir dar čia. Po šitų dievaičių vėlgi turėjom nemalonų siurprizą, pavadinimu Ural Owl. Latviai, pelyčių kankintojai, groju-sau-rėkiu-sau genijai, žodžiu, iš pradžių sumaišę, kad čia Mouse on Mars, vėliau klausėmės lauke – ten mažiau galvą skaudėjo. Na, ir ką, galų gale sulaukėm ir pačių graužikų Marse. Mouse on Mars iškart užvaldė publiką energingu setu, net per energingu mūsų makaulėms, bet tenykštei liaudžiai atsirišo kojos ir visi pagavo kampą :) Būtų buvę smagu, jei ne 4.30 ryto.. Imkit ir valgykit. Nesulaukę pabaigos, išėjom.
Taip ir svarstau ligšiolei – užteko man Planingtorock ir the Books ar suerzino Killl ir Prurient? Išjudino Mouse on Mars ir Dublicate ar išvargino Venetian Snares ir Ural Owl? Iki kitų metų dar daug laiko apmąstymams :)
